- rurėti
- rurė́ti, rùra, -ė́jo žr. rarėti: 1. J. 2. Rurė́ti yra eiti smarkiai J. 3. intr. J bambėti, bartis: Tas ruras tai rùra ir rùra Dkš. 4. žr. rarėti 4: Perkūnija rurė́jo rurė́jo šįrytais i nuejo Grg. Perkūnalis rùra i[r] rùra visą dieną Grg. \ rurėti; prirurėti; sururėti
Dictionary of the Lithuanian Language.